Atsakingas bendravimas

Gyveno viename kaime toks vaikis, turėjo jau nemažai metų, tik visai nekalbėjo. Tėvai nusprendė, kad jų sūnus yra nebylys, kol kartą kažkas jam pasiūlė „šnabės“. Sūnus išgėrė ir sako:

– Ū, kokia stipri!
– Tai ko iki šiol tylėjai, jei moki kalbėti? – supyko tėvai.
– Nebuvo reikalo, – trumpai tarė sūnus.

Jau kurį laiką įdėmiai stebiu, kaip žmonės tarpusavyje bendrauja. Dar įdėmiau stebiu save, kaip aš bendrauju su kitais. Esu sau išsikėlusi tikslą išmokti geriau klausyti. Tačiau vis vien dažnai save pagaunu sakant per daug žodžių, kartais net be reikalo. Dažnai ant savęs pykstu, nes nepavyksta išklausyti pašnekovo iki galo ir aš jį pertraukiu...

Sėkmingas bendravimas
Kartais žmonių klausiu, kas juos labiausiai erzina bendravimo su kitu žmogumi metu. Visi atsako labai panašiai. Erzinai, kai pašnekovas: neleidžia išsakyti savo nuomonės, be perstojo kalba, pertraukinėja, kalba apie pašalinius dalykus, „vaidina“ protingesnį, kritikuoja, kaltina, nuolat skundžiasi, kai po bendravimo jautiesi „išsunktas“ ir pan. 

Komunikacijos specialistai kalba apie tam tikrus faktorius, užtikrinančius kokybišką bendravimą. Kas tai per faktoriai? Pagrindiniai iš jų galėtų būti: nustokite pats kalbėti ir pradėkite klausyti, stenkitės suprasti pašnekovo emocijas, suteikite grįžtamąjį ryšį. Atrodo paprasta, tačiau kokybiškai bendrauti mums trukdo mūsų nuostatos, išmoktas elgesys ir nesusimąstant sakomi žodžiai. Taigi apie keletą sėkmingo bendravimo trikdžių išsamiau.

Daugžodystė
Tai nuostabus būdas greitai „nužudyti“ artimą ir betarpišką žmonių bendravimą. Manau, kiekvienas esame patyrę akimirkų, kai pašnekovas savo nesustojamu kalbėjimu jau išsėmė visą mūsų kantrybę ir buvo pasirengęs besiliejančių žodžių srautu mus uždusinti lyg smauglys žiurkę.

Viena iš daugžodystės formų yra pauzių užpildymas. Atrodo, kad žmonės bijo tylos, nes tyla situaciją padaro neapibrėžtą ir sukelia nejaukumą. O gal iš tikro žmonės bijo ne tylos, o betarpiško artumo ir jausmo? Kai įsivyrauja tyla, kur buvęs kur nebuvęs „ore“ tarp pašnekovų atsiranda koks nors jausmas. Toks „dalykas“ kaip jausmas, mūsų greitame gyvenime, o ypač darbe, tik apsunkina situaciją. Šalin jausmą! Mums pinigus moka už galvojimą, ne už jautimą! - šaukia karjeros laiptais bėgantis vadybininkas. Kalbame, generuojame idėjas, sprendžiame problemas, primetinėjame savo nuomonę. Tačiau į klausimą „Ko pasigendate darbe tarpusavio santykiuose?“, dauguma atsakome: „paprasto, žmogiško bendravimo..“. Bendravimo, kuriame yra jausmo, pauzių ir tylos...

Kita daugžodystės forma yra „nerimo iškalbėjimas“ ir psichologinės įtampos mažinimas. Žymus amerikiečių tarpusavio santykių ir santuokos konsultantas Markas Gungoras (Mark Gungor) teigia, kad būtent moterys streso metu jaučia poreikį išsikalbėti. Beje, jei dar nematėte, siūlau būtinai pasižiūrėti labai linksmą Marko pasakojimą apie vyriškų ir moteriškų smegenų veikimo skirtumus http://www.youtube.com/watch?v=3XjUFYxSxDk. Moterys, nuolat gyvenančios įtampos ir nerimo būsenoje, tampa įkyriomis kalbėtojomis apie bet ką ir su bet kuo. Tai yra jų nesąmoningai pasirinktas streso mažinimo būdas.

Dar viena įdomi daugžodystės forma yra sudėtingų žodžių bei sakinių naudojimas. Vietoje to, kad pasakyti paprastai, žmogus kalba labai sudėtingai ir ilgai. Klausytojui sunku suprasti kalbos esmę, jam darosi vis nuobodžiau ir jis yra vis labiau supainiojamas. Kyla klausimas, koks pasąmoninis tikslas skatina žmogų kurti tokią įmantrią ir sunkiai suprantamą kalbą? Vienas iš atsakymų galėtų būti: „noras kažką įrodyti“. Tokiu būdu kalbėtojas bando įrodyti savo teisumą, savo kompetenciją, savo protingumą. Kam įrodinėja? Žinoma, kad sau JNes pašnekovui įrodinėti nereikia - jam labiau patiktų suprantamesnė ir paprastesnė kalba.

Pašnekovo pertraukimas
Vidutiniškai, mes kalbame 125-150 žodžių per minutę greičiu. O klausytis ir suprasti mūsų protas galėtų net 600 žodžių per minutę.Taigi, labai dažnai klausant pašnekovo, mūsų protui  jo sakoma informacija pasirodo per lėta ar per nuobodi. Mes nuklystame į savo mintis. Negana to, išklausę vieną ar dvi frazes mes jau ieškome atsakymo ir laukiame progos įsiterpti. Nesulaukiame -pertraukiame. Kita vertus, ilgai klausant pašnekovo mes bijome užmiršti mums kilusias mintis, todėl norime išsakyti jas iš karto.

Du komunikacijos srities profesoriai, Luisas Kusela (Louis Cusella) ir Teresa Tompson (Teresa Thompson) iš Daytono universiteto Ohajo valstijos, JAV, atlikę tyrimą teigia, kad moterys ir vyrai pašnekovą pertraukia dėl skirtingų priežasčių. Jie sako, kad vyrai paprastai pertraukia norėdami išsakyti naują mintį ar idėją bei norėdami užbaigti pašnekovo sakinį. Moterys pertraukia norėdamos pasitikslinti arba patvirtinti.

Kaip nustoti pertraukinėti ar užbaiginėti kitų žmonių sakinius? Man patikęs patarimas: kai tik kyla noras pertraukti pašnekovą, reikia iš karto užrašyti mintį, kurią norėjai sakyti. Tokiu būdu „nušausite du zuikius“ -  išliksite mandagus ir nepasimes nei viena jūsų mintis.  Kitas geras patarimas: paprašykite savo pašnekovo pagalbos. Pasakykite jam, kad mokotės keisti savo elgesį ir susitarkite kokį nors trumpą, juokingą, tik jums abiems suprantamą žodį, kurį pašnekovas jums pasakys, kai jį pertrauksite, pvz. „Cyp“, „Pyp“, Zyp“ ar kokį tik norite. Tokiu būdu pradėsite labiau save kontroliuoti (nes pertraukinėjimas dažnai būna nevalingas veiksmas).

O trečia: prieš pokalbį tiesiog iškelkite sau tikslą „klausyti, o ne kalbėti“ bei įsivaizduokite, kad jūsų burna užklijuota pleistru ir kalbėti jūs negalite. Ar tiesiog suraskite kitą sau tinkamą būdą, kuris jums padėtų išmokti geriau klausyti.  Nes, kaip sakė Amerikos indėnai: „Klausyk, nes kitaip tavo liežuvis pavers tave kurčiu“.

Žodinė bejėgystė
Kompanijos Pepsi vadovai daug sumokėjo už vieno reklaminio šūkio vertimą į kinų kalbą. Šūkis skambėjo: „Atgykite! Jūs esate Pepsi kartoje!“ tačiau kai jį išvertė, jo prasmė tapo maždaug tokia: „Pepsi sugrąžina iš kapo jūsų protėvius!“. Kompanija Chevrolet ilgai negalėjo suprasti, kodėl jos naujo automobilio Nova pardavimai Lotynų Amerikoje tokie prasti. Suprato, kai išsiaiškino: ispanų kalba  „no va“ reiškia „nevažiuoja...J“

Tai kurioziniai atvejai, kai žodžiai pasiklysta vertime. Tačiau kalbant savo gimtąja kalba mes įprastai vartojame žodžius automatiškai, negalvodami, kokią iš tiesų informaciją jie perteikia. Entonis Robinsas (Anthony Robbins) knygoje „Pažadinkite savyje milžiną“ rašo apie žmonių kasdienėje kalboje naudojamas globalias metaforas, tipines frazes ir žodžius, kuriais nesusimąstydami programuojame savo emocijas, elgesį ir... gyvenimą. „Jaučiuosi kaip į kampą įspaustas“, „tarsi daužyčiausi į sieną“, „lyg visas pasaulis ant pečių užkrautas“, „jei tik jie būtų man leidę“, „aš negaliu“, „nieko iš to neišeis“ ir kitos panašios frazės išlekia iš mūsų lūpų iškilus sunkiai situacijai. Tai vien neigiamas emocijas ir bejėgiškumą atspindintys žodžiai. O jei tokiais žodžiais kalbate nuolat? Tokie pašnekovai ilgainiui kitus ima erzinti, po pokalbių su jais jaučiamės pavargę. Tokius žmones vadiname „aukomis“, „žliumbikais“, „lūzeriais“...

Styvenas Kovėjus (Stephen R. Covey) savo knygoje „7 efektyviai veikiančių žmonių įpročiai“ rašo, kad viską, kas vyksta mūsų gyvenime, galime suskirstyti į Įtakos ir Interesų ratus. Interesų ratas, tai visi dalykai, kurie mus gyvenime jaudina. Žiūrėdami į Interesų ratą matome, kad vienus dalykus galime valdyti ir įtakoti, kitų ne. Dalykai, kuriuos įtakoti galime ir vadinasi Įtakos ratu. Tapti savo likimo kalviais mes galime telkdami dėmesį į Įtakos ratą. Jei mūsų dėmesys lieka Interesų rate - tiesiog bereikalingai švaistome laiką ir energiją.

O dabar grįžkime prie tipinių frazių ir globalių metaforų.Kaip manote,kuriam ratui mano išvardintos metaforos ir frazės priklauso? Be abejo, Interesų ratui. Nes savo žodžiais sakote, koks esate bejėgis. Kaip patekti į Įtakos ratą? Entonis Robinsas siūlo sąmoningai keisti žodžius, kuriais kalbame, t.y. jis siūlo keisti savo dėmesio koncentracijos centrą. Mintyse susikurkite naujus vaizdus ir išreikškite tai naujais žodžiais. Pvz. „Jaučiuosi kaip į kampą įspaustas“ pakeisti į „ man gera sėdėti tame minkštame fotelyje kampe“ arba „ lyg visas pasaulis ant pečių užkrautas“ galėtų tapti „pasirodo tas mokyklinis gaublys visai lengvas“, „nieko iš to neišeis“ - „niekas gal ir neišeis, bet kažką kitą verta pabandyti gauti“ ir pan. Manau, tai įdomi ir patraukli technika, kuria vertėtų pasidomėti plačiau.  

Jūs galite sakyti: „Tai tik semantika“. Ir vien tik žodžio pakeitimas naujo gyvenimo nesukurs. Tačiau naujo žodžio vartojimas gali paskatinti jus suvokti savo tipišką emocinę elgseną ir pastūmėti sąmoningai pradėti mąstyti ir elgtis kitaip. Tapsite ne tik sėkmingesniais žmonėmis, bet įgysite naujų draugų bei būsite įdomesniais pašnekovais.

Geštaltinės psichoterapijos pradininkas Fritzas Perlsas (Fritz Perlz) taikliai su humoru pasakė, kad yra 3 nusišnekėjimo lygmenys : „Chickenshit“, „Bullshit“ ir „Elephantshit“. „Chickenshit“ atitikmuo galėtų būti plepalai apie nieką (pvz. mano minėtas pauzių užpildymas), „Elephantshit“ - sudėtingų teorijų, filosofijų dėstymas (arba mano minėtas kalbėjimas itin sudėtingais žodžiais ir sakiniais). O ar šis straipsnis atitinka „Bullshit“ kategoriją - spręskite patys J

Pabaigai palikau mūsų senolių sakytus žodžius: „Žodis – ne žvirblis“. Senoliai, kaip taisyklė, visad buvo ir yra išmintingi. Taigi gal mums tikrai vertėtų kalbėti atsakingiau?


Ingrida Osinaitė