Kaip atsikratyti laiko vagių

„Oi, neturiu laiko“, – dažnas verslininkų skundas. Laiko stokos jausmas atsiranda, kai mūsų protas nori ko nors kitko nei tai, kas vyksta. Patenkintieji savo veikla nesiskundžia laiko stoka.

Tikrasis kelias į produktyvumą nėra atlikti visus darbus, bet atlikti vien tik svarbiausius darbus. Produktyviai laiką išnaudojantys žmonės moka išsikelti sau prioritetus ir tarti „ne“ antraeilės svarbos dalykams.

Nesusidvejinkite
Kai kurie viliasi suspėti padaryti viską išmokę vienu metu daryti daug darbų, vadinamojo „multitaskingo“. Pavojingas įsitikinimas. Fiziologija neleidžia mums tuo pačiu metu visiškai susikoncentruoti į daugiau nei vieną dalyką. Masačiusetso technologijų instituto neurologas Earlas Milleris teigia: „Bandymas susitelkti į du dalykus sukelia smegenų informacijos apdorojimo pajėgumo perkrovą. Kai žmonės bando atlikti panašias užduotis tuo pačiu metu, pavyzdžiui, rašyti elektroninį laišką ir kalbėtis telefonu, šios „konkuruoja“ tarpusavyje, panaudodamos tą pačią smegenų dalį. Bandant smegenis priversti dirbti didesniu pajėgumu, nei jos gali, jų darbas tiesiog sulėtėja.“ Neurologai tvirtina, kad bandymas dirbti daugelį darbų vienu metu silpnina mūsų gebėjimą giliai ir kūrybiškai mąstyti, lėtina smegenų darbą, didina streso lygį ir mažina produktyvumą.


Kodėl neturime laiko?
Tad, užuot bandę suspėti padaryti viską, imkimės vien tik to, kas svarbiausia. Bet kaip suprasti, kas svarbiausia? 94 % protinį darbą dirbančių darbuotojų yra jautę, kad informacijos antplūdis toks didžiulis, jog jie negali su juo susitvarkyti. „FranklinCovey“ Laiko matricos pasaulinė per 350.000 respondentų apklausa atskleidžia, kad vidutiniškai žmonės 27,6 % savo laiko skiria „gaisrams gesinti“, 23,6 % – skubiems, bet nereikšmingiems darbams, 17,9 % – atviram laiko švaistymui ir tik 30,8 % – savo prioritetams apmąstyti ir planavimui, kaip jų pasiekti. Nerasdami laiko susimąstyti gyvename ir dirbame standartiškai – dirbame tai, kas papuola, užuot dirbę tai, ką suplanavę, t. y. sutelkdami visas pastangas į tuos dalykus, kurie atsiperka labiausiai.


Išsigelbėjimas – planavimas

Ypatingų rezultatų siekiantys žmonės vengia laiko vagių. Jie tiksliai žino savo prioritetus ir visas pastangas sutelkia į juos. Jei neapsibrėšime prioritetų, mus užvaikys dėl niekų. Tikslų išsikėlimas ir jų siekimas tiesiog gaivina bombardavimo smulkmenomis išerzintas smegenis, gydo nuo depresijos. Bestselerių apie smegenis autorius Danielis G. Amenas tvirtina: „Kad išnaudotume smegenų galią, jas reikia nukreipti į tikslą ir turėti viziją. Joms reikia plano. Turite daugiau šansų, kad jums pasiseks, jei sėkmę apibrėšite aiškiai, tiksliai, raštu, detaliai.“ Pasak Harvardo universiteto smegenų tyrimų specialistų Jeffo Browno ir Marko Fenskės, „planuojant užduotis, kurios duos teigiamų rezultatų,“ smegenys gamina daugiau dopamino, kuris lemia motyvaciją. Tam tikros smegenų dalys „įsijungia ir pradeda veikti priversdamos jus pereiti nuo ketinimų prie veiksmų“.

Efektyvaus planavimo esmė yra ramioje vietoje nuodugniai apmąstyti, kas jums gyvenime svarbiausia. Kokie svarbiausi jūsų vaidmenys („pardavėjas“, „tėvas“, „sveikuolis“, „pilietis“ ir t. t., bet ne daugiau kaip septyni)? Pabandykite išsikelti kiekvienam vaidmeniui po vieną tikslą pagal formuluotę „Nuo X iki Y iki KADA“: „Klientų skundų skaičių sumažinsiu nuo 70 iki 15 per savaitę iki finansinių metų pabaigos“; „Mano svoris sumažės nuo 100 kilogramų iki 80 kilogramų iki liepos 1 dienos“.

Galvodamas apie kiekvieną iš šių svarbiausių vaidmenų paklauskite savęs: „Kokie yra vienas ar du svarbiausi dalykai, kuriuos galėčiau padaryti per šią savaitę prisiimdamas šį vaidmenį?“ Užrašyti atsakymai į šiuos klausimus ir bus jūsų savaitės svarbiausi darbai, kuriems būsite įsipareigoję. Tas įsipareigojimas paskatins jus tarti „ne“ mažmožiams. Jei skirsite 30 minučių per savaitę ateinančiai savaitei planuoti ir kasdien vakare 10 minučių rytojui susiplanuoti, galėsite pasiekti du, tris kartus geresnių rezultatų nei neplanuodami.